Paskutinės dienos 2015-uosiuose

Gruodžio 30 d. kelionės tęsiasi. Kuala Lumpūras mus pasitinka saulėtas ir karštas. Ir kaip gera grįžti iš +25 į +32! Mieste mes kaip mat atsigaunam, įjungiam savo vidinius gps, nuovoką ir viską, ko neprireikia, kai įsikuri, susigyveni, pripranti ir sustyguoji. Hotelyje pasidedame daiktus ir kaip mat iškeliaujame į miestą. Ir žinoma pirmas taškas dvyniai Petronas ir šalia jų esantis parkas. Norisi atsipūsti ir pajausti miesto 'vibe'. Oliveris užmiega, tad mes įsikuriam ant suoliuko ir dairomės. Kiek jau teko patirti - mums patiko, tad perdėtai vis kartojam, kad čia faina. Petronas didingi ir įspūdingi.

Oliveris atsikelia ir žinoma parko laipynės sūnaus akis patraukia tą pačią minutę. Duodamės iki pamėlynavimo, o paskui einame vakarieniauti.

Ir maistas Malaizijoje mums tinka ir labai patinka. Diena prabėga akimirksniu, grįžtame į hotelį krentame į lovas ir ryt bus nauja paskutinė metų diena!

03:00 Oliveris užsikoso, prasibundu iš miegų, prisiglaudžiu prie jo - degantis, pamatuoju temperatūrą - 39.2. O ne, nejaugi vėl viskas iš pradžių?? Suduodam vaistų ir miegu jau budėjimo rėžime. Temperatūra nukrenta, poto vėl sukyla. Nujaučiu, kad gal perkaito, googlinu, ieškau priežasčių.

Iš ryto pakuoju daiktus, nes kitos naktys kitur, tad neišvengiamai vėl teks keliauti, gerai, kad vos porą kilometrų nuo čia kur esam. Oliverio sveikata nepanašu, kad taisosi, simptomų kitokių nėra, tik temperatūra. Įsikūrę apartamentuose svarstome ką daryti toliau. Mane jau ima depresija, nuo Singapūro tai vienas tai kitas vis susergam ir taip tampomės jau kelias savaites. Skambinu gydytojai į Lietuvą, ji rami, mušti temperatūrą ir tiek. Ok, pasitarus ir man ramiau.

Vyrai lieka namuose, o aš iškeliauju į miestą produktų naujųjų metų vakarienei. Prisiperku kaip beprotė, taxistas net nusijuokė ir parvežė iki pat pat durų, 'your bag is soo heavy'. Ir kur gi nebus, visas arbūzas, vanduo, pienas, dar visokiausių rūšių daržovės, užkandžiai ir kt. pusę parudotuvės mano 'štukinėje' tašėje.

Kai grįžtu sveikatos situacija tokia pat, temperatūra sukyla, vaikas paslikas žiūri filmukus arba miega, nukrenta - iškart reikalauja dėmesio ir nori žaisti boulingą.

Taigi grįžus užsidarau virtuvėje ir imu ruošti vakarienę. Norėjau pagaminti cepelinus, bet kad jau tokios aplinkybės, o ir tarkos nenusipirkau, tai apsirobijome lazanija, salotomis ir Oliveriui lengvu daržoviu šiupiniu.

Kaip faina grįžti į gyvenimą bent trumpam. Apartamentai dideli - miegamasis, salionas su valgomuoju, virtuvė, vonia ir vaiko kambariukas. Oliveris sužavėtas, kad turi savo kambarį, vis eina atsigult į lovą rodo į save ir sako aaa (Oliverio lovytė jo kalba). Ir taip, Oliveriui reikės įrengti kambarį kai grįšim! O pats nuostabiausias dalykas - greitas internetas! Kaip užkniso tas nuolatinis interneto klausimas, tai yra vienas iš dalykų ko labiausiai pasiilgome! Naudodamiesi proga per skype skambiname artimiausiems ir sveikiname su naujaisiais. Be trukdžių, nutrukimų ir užsilaginimų pasišnekame. Valio.

Dar mes turime balkoną, iš kurio matosi Petronos. Viskas buvo apgalvota dėl naujųjų metų. Net jei ir nebūtų Oliveris susirgęs, mes neplanavome eiti į miesto masę ir būti sutrypti, tad gyvenamosios vietos ieškojome atsakingai.

Grožimės fejerverkais, kuriuos šiek tiek užstoja kiti aukšti pastatai, iššauname šampaną ir taip mes įžengiame į Naujuosius metus. Šešiomis valandomis anksčiau nei Lietuva.

Labanaktis!