Dienos su Loy Krathong

Kai ruošiesi kelionei, skaitai informaciją, ką aplankyti, pamatyti, dažniausiai aptinki, kad vyksta vienokie ar kitokie festivaliai. Ir dažniausiai jie nebūna būtent tomis dienomis, kai tau atostogos. Bet dabar juk viskas kitaip, tiesa? Taigi dėliodami pirmojo mėnesio maršrutą pietus iškeitėm į šiaurę būtent dėl šios šventės - Loy Krathong, kuri švenčiama per 12 mėnesio pilnatį pagal Thai Lunar kalendorių. Ir sutapk tu man šitaip - per mano gimtadienį (tai turėjo būti pats geriausias gimtadienio reginys!).

Miestas švyti - žvakutės visur, ant laiptų, tiesiai ant šaligatvių, prie hotelių, namų įėjimų, pakabinami šviečiantys žibintai, griliandos, papuošimai ant vandens. Miestas gyvas - vietiniai bei turistai, visi vienodai išsitraukę išmaniuosius stebi veiksmą ir fotografuoja. Įspūdingas paradas - išsipuošę, švytintys žmonės ir aksesuarai, įvairūs daiktai, kurie stebint nešančiųjų veidus ne tokie ir lengvi, milžiniškos dekoracijos, nuo kurių viršaus mojuoja tikros Tajų divos. Paradu juda ir žmonės nešini dangaus žibintais, o priėję tikslą leidžia juos tiesiai į pilnatį. Kiti nešini Krathong. Tai laiveliai/krepšeliai, pagaminti iš bananų lapų, puošti gėlėmis, karoliukais, viduryje įsmeigta žvakutė ir smilkalai paleidžiami į upę siekiant, kad išsipildytų jų viltys ir svajonės bei dingtų visos nesekmės. Šventė tęsiasi tris dienas, tad neskaitant blogos sveikatos sudalyvaujam veiksme ir mes. Atmosfera nuostabi ir prasidėjęs lietus mums nemaišo, žmonės iškart susislapsto, o mes judame kartu su paradu toliau, stebime pagarbą komisijai atiduodančias šokėjas, vandenyje driftuojančius užgesusius krepšelius, grožio konkursą. Kaip man patinka ta šventinė nuotaika, kai eini, šypsaisi ir taip viduje gera.