Dienos su gatvės menu

Singapūre praleidę savaitę ruošiamės į Malaiziją. Tiesa nepaminėjome, kad tik atvykus į Singapūrą Oliveris turėjo temperatūros - 39°C. Kitą dieną viskas perėjo į slogas ir kosulį, bet jautėsi gerai, užtat aš vakare palūžau irgi su 39°C, tad vieną dieną praleidau pilnumoj lovoj, nes jaučiausi super blogai. Tikrų tikriausias peršalimas, net žinau tą momentą, kada, bet laiko neatsuksi. Taigi visą savaitę 'prasnargliavusi ir prakosėjusi' Singapūrą paliekame abu iki galo nepasveikę. Tik Martynas atsilaikė nuo ventiliatorių ir mūsų bacilų apsupties.

Oro uoste tiek pramogų, kad vos nepavėluojame į skrydį - last call!!! Mano širdis kulnuose, bėgame prie vartų C, o ten dar saugumo patikra. Ačiū Die viskas sklandžiai ir mes gaudydami kvapą jau lėktuve.

Ir tada įvyksta senai lauktas lūžis mūsų gyvenime - knisamės po daiktus ir niekur nerandame Oliverio čiulptuko!!! Matyt bebėgant kažkur iškrito. Ir džiaugiamės, ir liūdim. Senai lauktas reikalas, buvom susitarę, kad pernelyg nesaugom ir atsisakysim tada kai pamesim visus kiek turim ( į kelionę buvome pasiėmę keturis), bet taip sunku jo atsisakyti, kai su juo viskas taip paprasta. Na bet ką, pametėm tai pametėm, mokysimės gyvent be jo. Paskutinį kartą matytas ir turėtas:

Lėktuve viskas kaip visada, lūžtam nespėję pakilti ir nubundame nuo piloto pranešimo, kad ruošiamės nusileidimui. Praeiname patikras, gauname štampą į pasą ir štai mes jau Malaizijoj, Penang saloje. Apsistojome žymiąjame Georgetown mieste. Iš po Singapūro taip gera vėl buvo įeiti į hotelį, kuriame viskas erdvu, mūsų kambarys tris kart didesnis ir nebereikia taikyti dviejų žmonių taktikos - jei vienas ant grindų kiti du ant lovos, kad būtų galima judėti!

Pasidedame daiktus ir einame ieškoti maisto. Hotelio durininkas indas, iškart susidraugauja su Oliveriu, pamojęs ranka ir nurodęs kur geriausia pavalgyti palydi mus su šypsena. Prisiklausę, kad su maistu visur dar blogiau nei Taiande, maisto stendus nužiūrinėjame skeptiškai, atrodo neblogai, bet bijom nusivilti. Galiausiai išsirinkę iš paveiksliuko pasiimame vieną porciją pabandymui. Ir ką jūs sau galvojate? Esame didžiai nustebinti - buvo netgi labai neblogai!! Bevalgant ir antra porcija atkeliavo ant stalo. Labai svarbu rasti tas vietas. Mums pasisekė, gyvenimui išsirinkome toliau nuo centro esantį hotelį ir užtaikėm į vietinių kvartaliuką. O kaip žinia, ten kur valgo vietiniai, ten reiškia - patikima.

Na o toliau vėl kaip visada parduotuvėje perkame pieną, vandenį, apžiūrime rajoniuką, susirandame loundry ir grįžę į hotelį susidėliojame kitų dienų planą. Sveikatos pusėtinos einam miegoti anksti.

Kai keliauji ir vis keiti vietą negali sau leisti gulėti lovoje netgi jei labai norisi. Nes pamatyti irgi norisi. Taigi kitą rytą iškeliaujame į UNESCO sąrašus įtrauktą miesto centrą dėl savo unikalios architektūros ir kultūrinio miestovaizdžio, neturinčio atitikmenų Azijoje. Be pastatų į Georgetown daugiausia turistų atvyksta pasigrožėti gatvės menu. Ir žinote ką? Ogi pradininkas šių piešinių, dėl kurių Georgetown pritraukia tiek vietinius, tiek viso pasaulio turistus buvo lietuvis - Ernest Zacharevic! Istoriją kaip jie atsirado galima rasti google. O mes pasidalinsime nuotraukomis. Ir kas nuostabiausia, kad gražių piešinių vis daugėja ir ne tik centrinėje dalyje, vietinių namai, parduotuvytės, hoteliai įsitraukė ir tęsią piešinių tradiciją. Tad einant tiesiog reikia gerai pasidairyti, nes piešiniai slepiasi ir netikėčiausiose vietose!

Pirmas Malaizijos įspūdis labai geras. Mums čia viskas patinka, žmonės šypsosi ir nuo jų sklinda kažkokia gera aura. Kainos irgi stebina, viskas atrodo taip pigu ir viską norisi pirkti. Tad trečią dieną šiame mieste ruošėmės kelionei į Langkawi salą - pirkome smėlio žaislus, Kalėdų eglutę ir kitokius buitinius reikaliukus tvarkėm.