Dienos Singapūre

Paskambinusi mamai valandą laiko neužsičiaupdama pasakojau apie Singapūrą. Vos spėjau įgarsinti savo mintis. Vienų neužbaigdama kitos jau belsdavosi ir garsų pavidalu sukurdavo kažkokią makalynę. Nebuvo labai rišlus pasakojimas. Bet juk suprantama - įspūdžių daug, mama klausėsi, bet klausimų daug nebekilo. Turbūt tikrai išsamu. Prisėdus parašyti viskas pasidaro kitaip. Netik kad nebelieka kątik apkalbėtos makalynės, bet apskritai minčių. Žodynas staiga pasidaro per menkas tiems įspūdžiams užrašyti. Norisi, kad skaitant jaustųsi tas wow faktorius, bet kaip jį apibūdinti, jei ne tuo pačiu banaliu wow?