Dienos kelyje

Atsisveikiname su draugais, pamojuojame jūrai, išsipurtome smėlį iš batų ir sėdame į autobusą. Prasideda ilga kelionė atgal į sostinę. Autobusas purtosi kaip pasiutęs, laikau miegančio Oliverio galvą prispaudusi laisva ranka. Atrodo lekiam su vėjeliu, bet kelionė vistiek užtrunka tas pačias aštuonias valandas.

Šįkart Bangkoke apsistojame prie parko, kaip ir žadėjome. Pasidedame daiktus ir išeiname pavakarieniauti. Bangkokas nebe toks atšiaurus kaip pirmą kart, labai svarbu rasti tą sau jaukią vietelę, Ir valgyt jau žinojom kur eisim, kitoje parko pusėje, į tą pačią kavinę, kur praėjusį syki buvo neblogai. Vakarieniaujam, po to perkam vaisių koktelius (niam niam) ir arbūzo. Užsukame į žaidimų aikštelę, mes ten vieni, Oliveris krykštauja besileisdamas čiuožykla kaip pasiutęs. Mes jam sakom paskutinį kartą jis sako du ir taip kokį dar dešimt kartų kol galiausiai susitarę, kad ieškosim kitų, išeinam.

Žadintuvų nebereikia, biologiniai laikrodžiai jau pasisuko penkiomis valandomis į priekį, atsikeliame prieš devynias. Susikraunam mantą ant pečių ir apsvarstę visus galimus nusigavimo iki oro uosto variantus pasirenkam 'neaišku ar toks egzistuoja, pabandom, nes laiko turim'. Martynas vakare forume aptiko, vos porą pasisakymų, nieko konkretaus, užtat ir neatrodo labai patikimas. Taigi sėdam į metro, važiuojam iki traukinių stoties, o ten ieškom traukinio stojančio Don Mueng, išvykstam už septynių minučių. Labai smarkiai per anksti, bet mes dar nežinom kur atvyksim ar į miestelį tokiu pavadinimu ar iškart į oro uostą, taigi važiuojam, be pusryčių. Po 40 min kelionės mes oro uosto laukimo salėje, prisiperkam visokių brangių užkandžių nesąmonių, pusryčiaujam, turim keturias valandas (!!) iki lėktuvo. Planas pavykęs tik per ankstus. Užtat labai 'papigam' vos 1,40 euro visiems!

Ir pagaliau skrydis, Oliveris nusidavęs oro uoste lūžta vos prisegtas diržu, nespėjus net pakilti. Aš iš paskos. Atsimerkiu - išgirstu, kad jau ruošiamės nusileidimui. wow! Tai pats trumpiausias skrydis mano istorijoje, 1h 15 min. ir mes jau chiang mai.

Besiruošdama kelionei susidūriau su dviem sakiniais: 'Tailandas nėra paplūdimys' ir 'nori tikro tailando važiuok į šiaurę'. Ir iš tiesų pirmas įspūdis labai geras. Pro kambario (labai erdvaus) langą matosi šventykla. Pataikėm į sekmadienio turgų, mieste jaukus šurmulys, visi atsipūtę, kvapai kviečiantys ir atstumiantys, muzikos įvairiausios. Man atodo mums čia patiks!