Dienos, kai pragulėjom lovoj

Savaitė Chiang Mai prabėgo greitai. Nors žinant aplinkybes rodos turėjo prailgti. Mintyse vis kovojam su tuo trumpalaikių atostogų jausmu 'reikia kuo daugiau pamatyti', nes suvokiam, kad dabar už pamatymą svarbesnis patyrimas. O kalbant apie patyrimus - pirmą kartą sužinojau, ką reiškia apsinuodyti maistu. Sunku pasakyti, kada tai įvyko ir nuo ko, bet įvyko. Pykina pagalvojus, pasakius, pamačius, užuodus - lygiai taip pat, kaip per nėštumą, tik šįkart be vėmimų. Tiesiog nuolatinis blogumo jausmas. Ir prasidėjo tai būtent per mano gimtadienį. Ir kai visada svajojau, kad gimtadienį švęsiu ten, kur šilta (nes aš gi žiauriai nekenčiu žiemos), vistiek planas sužlugo ir švenčiau lovoje. Visą dieną miegojau. Nors rytas prasidėjo puikiai, gavau lauko gėlių (!!!) puokštytę nuo savo vyrų, gimtadienį nusprendėm atidėti. Ačiū visiems sveikintojams, nepamenu, kada paskutinį kartą gavau tiek daug nuoširdžių ir gražių sveikinimų. Norėjau pacituoti, bet nusprendžiau pasilikti sau ir tyliai džiaugtis.

Chiang Mai apylinkių likom neapžiūrėję, nes po mano sublogavimo šiek tiek sublogavo ir Oliveris, tad teko atsisakyti suplanuotų ekskursijų (teks grįžti ;)) ). Bet šiokį tokį įspūdį susidarėm:

Dauguma šneka angliškai, ir visai neblogai!
Jaukios kavinukės, aišku viskas dėl turistų, šiek tiek hipsteriškos, bet užtat su stiliuku.
Kas ketvirtas pastatas šventykla. Likę trys - kavinė, hotelis, turistų centrai (ekskursijų pardavimas), parduotuvėlė. Ir taip viskas kartojasi.
Šventyklos nuostabios!!
Irgi yra zoo, kuriame mes su Oliveriu apsilankėme palikę tėtį dirbti.
Girdėjau kad yra geri Thai food maisto kursai, bet dėl tų pačių aplinkybių šito irgi teko atsisakyti.

Buvo priežastis, kodėl mes sugalvojome pakeisti planus ir per mano gimtadienį aplankyti Chiang Mai, bet apie tai kitame įraše. Taigi keletas nuotraukų iš pasivaikščiojimų po miestą ir zoo:

Zoologijos sodas tikrai vertas dėmesio (aišku jei ne Oliveris, tai zoo nebūtų ta vieta, kurioje lankytumėmės taip dažnai), didelis, gyvūnų įvairiausių, tigrai, liūtai, žirafos, drambliai, zebrai, panda (!), pingvinai ir pan. (puiki edukacija). Keisčiausias dalykas - po zoologijos sodą važinėjančios mašinos. Iš pradžių nesupratau 'kame reikalas', bet kai pradėjau kopti į kalną viskas tapo aišku. Plotas didžiulis kalnai pakalnės nuo vienų gyvūnų iki kitų atstumai. Atvažiuoji su mašina, nusiperki bilietą ir važinėji, yra padaryti sustojimai prie zonų, pvz afrikiniai gyvūnai, išlipi, apžiūri, sėdi ir toliau važiuoji prie kitos zonos. Bestumdama vežimą į kalną vos gaudžiau orą (buvo tikrai nelengva plieskenčioj saulėj kopti!), mano veido spalva iš raudonos mėlynėjo, tik Oliveris patenkintas, sėdi sau ir vargo nemato. Tiek čia, tiek Bangoke smagu, kad esi prie gyvūnų taip arti - praktiškai gali juos glostyti. O nusipirkęs už 10 batų (0,26 eur) ryšulėlį maisto dar ir pašerti. Žirafa turi ne tik ilgą kaklą, bet ir liežuvį! Užkopus į aukščiausią vietą atsiveria neįspūdinga, bet vistik panorama, liudijanti, kad visai aukštai užlipom... ;)

Jei pažiūrėtumėte į Chiang Mai žemėlapį, pamatytumėt kvadratą - ten senamiestis, aplink kurį yra likę kanalai ir beveik neišlikusi gynybinė siena.

Mūsų viešbutis Chiang Mai buvo su atvira virtuve, kuria galėjome naudotis, tad mes nepraleidome progos - nusipirkome ryžių ir kukurūzų miltų bei kitų ingridientų ir išsikepėme blynų be gliuteno (valio!), alergijai ne ;)

Mano gimtadienio puokštytė, nuotraukoj atrodo kaip dobiliukai, bet liečiant ir matant realybėje nebuvo kilusi tokia asociacija.