Dienos, kai pasitikdavome ir palydėdavome saulę

...and then, I have nature and art and poetry, and if that is not enough, what is enough? — Vincent Van Gogh

Saulėtekiai - saulėlydžiai, gamta mūsų! Čia gera maudytis ir svajoti.

Ir Oliveris užverbuotas vandens didybės, mėto akmenelius tylėdamas, nekalbina manęs, nesidalina mintimis. Mes čia ramiai, be įvykių, toje pačioje vietoje. Ne todėl, kad čia nėra ką pamatyti, yra, bet toks buvo planas. Nusėsti, apgalvoti, atsipūsti, apskaičiuoti, padirbti, rutiną surasti.

Keliuosi prieš patenkant saulei, išeinu įkvėpti šiek tiek atvėsusio oro. Saulė kitoje pusėje, saulėtekis neįspūdingas.

O toliau viskas taip pat, keliamės, bandom surasti tinkamo maisto, valgome, ir prasideda maudynės. Aš nemėgtu maudytis, bet čia kitaip, čia vanduo šiltas.

Ir kaip beprotiškai skamba, kad su savimi į kelionę pasiėmėm hamaką, į savo sąlyginai nedidelius pusės metų krovinius įsidėjome rodos tokius nereikšmingus dalykus? Miego popietė hamake atperka rodos nelogiškus sprendimus. Ticket to the moon - tiesiai į dešimtuką, Ačiū E. ir P.!!

Ir begulėdama pakeliu akis į dangų - milžiniški kokosai. Pasidaro nejauku, toks krisdamas galėtų ir užmušti.

Ir kompanija čia puiki. Tokia hipiška vietelė. Ir taip, žmonės tikrai keliauja su vaikais! Vos per kelias dienas draugais tapę kanadiečiai su sūneliu Maui pradėjo keliauti kai jam buvo vos vienas mėnuo, dabar jau visi dešimt! Amanda su tėveliais atvažiavo kelioms savaitėms atostogų iš Belgijos. Jai už savaitės jau dveji. Į savo stovyklavietę pakvietėm ir lietuvius, kurie po Aziją keliauja jau septynis mėnesius. Jų įvykius sekiau besiruošdama mūsų kelionei ir malonus sutapimas, kad mes tuo pačiu metu buvome toje pačioje saloje. Jų dukrelė Lani 1,2 metukų ir savo pirmąjį gimtadienį atšventė Indonezijoje! Yra ir daugiau vaikų, bet nebesiplėsiu.

Na o dabar ne tokia romantiška ir susidarusio 'svajonių atostogų įspūdžio' šių kelių dienų pusė - pakrantė prie mūsų namukų neįspūdinga, šiek tiek šiukšlina, norint atvirukinių vaizdų reikia su vietiniais laiveliais nusikelti į mažas negyvenamas salytes arba pavažinėti po salą su motoroleriu ir surasti 'tas' vieteles. O kad važinėti su juo reikia mokėti jį vairuoti, mes kolkas neišdrįsom, o ir eismas čia iš kitos pusės. Maistas vis dar opus klausimas, galiausiai išsprendėm nusipirkdami elektrinį puodą ir daržovių, Oliveriui išvirėm naminės košės! Išleidžiam daugiau nei norėtųsi.

Bet vienaip ar kitaip, vakar labai taikliai Evelina apibūdino mūsų kelionę - "MATOSI KAD KAIFUOJAT". Ir iš tiesų kaifuojam.

P.S. ir pas mus kartais lyja ir per lietų mes vistiek einam maudytis! ;)