Dienos aukštumose su britiškais motyvais

Išvargę ir su poprastėm sveikatom, po 2 valandų laive (šį kart apsivilkom turbūt viską, ką turėjom, kad tik nesušaltumėm ;D) ir po kokių 9 valandų autobusu vinigiuojančiai keliais keleliais pasiekėm ką norėjom - kalnuotuosius Cameron Highlands, o tiksliau Brinchang kaimelį. Kelionės laikotarpis buvo nedėkingas - pačios šventės, tad visur kamščiai ir pilni autobusai. Tiesioginio autobuso bilietų nebebuvo, tad gavom važiuoti nuo vieno miesto iki kito ir taip vis artėti iki savo kelionės tikslo. Gavosi kokie 4 persėdimai, na bet viskas gerai - galutinį tikslą pasiekėm.

Kūčias ir Kalėdas sutikome būtent šiame kalnų miestelyje. Čia labai populiarios "steamboat" vakarienės - kai viduryje stalo pastatoma dujinė ir uždedamas sriubos puodas ir į jį savo nuožiūra gali įdėti kitus ingridientus. Tai mūsų kūčių vakarienė, taip ir atrodė - sriubos puodas ir dar 12 patiekalų (iš tiesų daugiau nei dvyliką!) ir kaip priklauso kūčioms tikras pasnikas - daugiausia jūros gėrybės.

Kalėdų rytą pradėjome su arbatos puodeliu, braškių tortu ir šviežiomis braškėmis tiesiai iš plantacijų. Pas Oliverį taip pat atėjo Kalėdų senelis ir atnešė jam bazdžionėlę, kurpinytę ir piniginytę - oi kaip jam patinka pačiam pirkti! Tokie paprasti 'juokus' kainuojantys dalykėliai, o vaikui laimės iki dangaus! Su bezdžionėle nesiskyrė, sėdėjo apsikabinęs, rodė apylinkes ir visaip kitaip įmitavo bezdžionėlės gyvenimą. Gražu žiūrėti.

Na o visas likusias dienas praleidome lengvai keliaudami, tyrinėdami apylinkes ir svarbiausia sveikdami, nes į naujus metus nenorime įžengti ligoti. Dėl tų ligų iš tiesų daug ko ir nepamatėme, bet sveikata svarbiau :)

Cameron Highlands garsėja savo arbatos plantacijomis:

Braškių plantacijomis:

Gretimame kaimelyje Tanah Rata, radome ir bažnyčią:

Dar aplankėm ir drugelių fermą:

Susipažinome su bitėmis:

Ir rožynais:

Aplankėme kelias šventyklas:

Vietinės parduotuvėlės pilnos didelių pliušinių žaislų, po 15 RM (~3.2 EUR)!!

Paskutinėmis dienomis, kurias praleidom Brinchang, kažkaip viduje nelabai ir jautėsi, kad esame Malaizijoje, kad bėgame nuo žiemos. Ir dėl tų ligų, ir dėl oro - naktimis čia atšaldavo iki 13°C ir daug lydavo. Juokais vis pabambėdavau, kad britai čia susikūrė savo Britaniją - oras panašus kaip pas juos tėvyneje ir dar visur aplink angliškosios arbatėlės plantacijos. Skaičiau istoriją, kad britų kolonistams apačioje buvo per karšta, tad jie pradėjo kopti į šias aukštumas ir jose rado taip trokštamą atgaivą ir vėsumą. Džiaugiuosi už juos :). Bet man tas vėsumos troškimas prie širdies niekaip nelimpa ir nors ir vaizdai tikrai buvo nuostabūs, bet giliai viduje norėjosi grįžti į tą tikrąjį "nowinter", kai lauke +30°. ir daugiau :) Tad gruodžio 30 d. susikrovėme kurpines, sėdome į autobusą, vingiuotais keliukais iš kalnų iškeliavome į sostinę - Kuala Lumpur.