Diena, o tiksliau naktis lėktuve

Skrydžio tęsinys - Stambulas – Bangkokas. Oliveris nulūžo dar nespėjus pakilti. Paskaičiavom, kad jei dabar miegos visą skrydį, jam visai nebus susipainiojusi diena ir penkių valandų kaip nebūta! Net kaimynai su mažu vaiku pavydžiai sakė – now you are free, you lucky. Jų mažylė buvo nusiteikusi viskam tik ne miegui. Taigi stiuardesė atnešė pakabinamą lopšiuką, įkėlėm oliverį, užlenkėm kojas (visgi jau nebe toks ir mažas!) ir tikrai buvom free.

Laukėm maisto, po lėktuvą vaikščiojo tikrų tikriausias virtuės šefas! Tikėjomės, kad maistas bus nerealus! Laukėm valandą, laukėm dvi, kaip nėra to maisto taip nėra, mano filmas jau ėjo į pabaigą, Oliveris prasibudo!!! Štai ir baigėsi mūsų laisvos rankos ;) Na ką, po trijų valandų pagaliau gavome savo ilgai lauktą davinį, stebėtinai blogą (matyt šefo kepurė ne tokia ir tikra). Kiek įmanoma visi trys pavalgėm, o tada prasidėjo veiksmas, užleidau vietą Oliveriui, o pati susirangiau ant grindų (sėdėti pirmosie vietose super gerai, kiek ten vietos kojoms, tilpau net atsisėsti). Dėjom viltis, kad greitai išjungs šviesas ir galėsim vėl bandyti migdyti Oliveriuką, bet kur tau šimtas reikalų, pirmyn atgal, po vakarienės kavutė, arbata (kas geria kavą prieš miegą??). Taigi šviesos išsijungė tik pusę pirmos nakties (lietuvos laiku), Oliveris gavo telefoną su filmukais, mes snaudžiam budėdami po kokios valandžikės lūžo ir jis. Pusę trijų ryte buvom pažadinti pusryčių! Likus dviems valandoms iki skrydžio galo! Taigi Oliveris miegantis ant rankų, mes pusryčiaujam ir mintyse keikiam tą virėją už pavogtą miegą. Neskaitant kad čia daug skundžiuosi iš tiesų buvo tikrai nesunkios, tik nelabai 'miegingos' 9 valandos lėktuve. ~ 10 Thai laiku (~5 ryto Lietuvos) lipome į savo svajonę.

Štai tiek apie kelionę. Nuo dabar tik Azija!