Diena kai prasidėjo nauji metai
Visas feisbukas mirga nuo nuotraukų su Naujųjų metų vakarėliais. Visi žinome, kas ką veikė, su kuo sutiko ir pasitiko. Sausio pirma diena - turbūt pasyviausia diena gyvenime ir sprendžiant iš nieko-naujo-neišmetančio-facebooko visi saldžiai miega.
Taigi ką mes veikėmė sausio pirmą dieną? Atsakymas fotografinis:
Pirmąją metų dieną skambiname draudimo kompanijai informuoti, kad lankysimės pas gydytojus (Lietuvoje vos trečia nakties, turbūt dar ir vakarėlis on). Nusileidžiame į apačią, pasigauname taxi ir išvažiuojame į polikliniką. Stojame į eilę, užpildau dokumentus, kurie žinoma nėra išversti į anglų kalbą, bet visi puola padėt ir susigaudyt sistemoje. Susimoku 100 ringitų mokestį ir būnu nusiųsta prie gydytojo kabineto. Po patikrų ir kraujo tyrimų Oliverį nori guldyti į ligoninę, kraujo tyrimas nieko gero. Man nejučiomis renkasi ašaros, pirmą kart kelionėj pajaučiau silpnumo akimirką. Apsitariam ir nutariam, kad jokiais būdais į ligoninę nesigulsim, gydytoja nepatenkinta, bet išrašo antibiotikų ir kitų vaistų. Nueiname į vaistinę poliklinikos pastate, paduodu receptą, išmuša numeriuką (kaip kad banke ir liepia laukti), nors esame visiškai vieni. Kol laukiame prisirenka daugiau žmonių, suskamba mano numeriukas (kokia netikėta civilizacija tokioje vietoje), viską paaiškina, kaip ką gerti, ant buteliukų užklijuoja ir aiškiai surašo dozavimą, sudeda į maišelį ir paduoda. Žiūriu didelėm akim, sakau kiek kainuoja? Sako jau sumokėjot. Mano žvilgsnis perkreiptas, beeeet okey, sumokėjau tai sumokėjau, pasiimu ir išeiname. Taip ir nesupratau, vaistų sistemos, bet panašu, kad įskaičiuota į patikrą ir nesvarbu ar pastilės nuo gerklės ar antibiotikai. Grįžus namo patogiai įsitaisome į lovą ir kimarinam. Kadangi visiems trims išeiti ir apžiūrėti miesto nepavyks, nusprendžiam keliauti po vieną, kadangi aš nenoriu niekur trauktis nuo Oliverio (ach tos mamos), tai iškeliauja Martynas. Mano diena kita ;)
Ir mūsų įspūdžiai apie Kuala Lumpur skirtingi, skirtingos aplankytos vietos, sutikti žmonės. Bet viena aišku, patiko abiems, nors Martynui gerokai labiau.
Paskutinę dieną Kuala Lumpure buvome pakviesti į pasimatymą su Lietuvių šeimyna, kadangi Oliveris jau jautėsi geriau, nusprendėme trumpam ištrūkti į miestą. Su Lietuviais paskutinį kart matėmės tik mūsų kelionės pradžioje, tai buvo labai smagu pabendrauti, pasidalinti įspūdžiais, apsikeisti patirtimis kur geriau važiuoti ir kurias vietas aplenkti. Ačiū Nerijai, kad brūkštelėjo mums ir kartu aplankėme didžiausią pasaulyje paukščių parką. Ir kaip gera 'ant širdies' kai sutikti žmonės 'prilimpa' ir atrodo, kad pažįstam vieni kitus jau senai, kai nereikia ieškoti žodžių ar temų pokalbiams.
Norėtųsi plačiau parašyti apie Kuala Lumpur, gal kada ir parašysim, bet dabar skubame grįžti į tašką kuriame esame, tad šįkart tiek.