Diena, kai nusprendėm tiesiog pamiegoti

Martynas // 38-42 dienos kelionėje // Langkawi // Malaizija // apchi! eghu eghu!
● Penktadienis ● 528 žodžiai ● 1 nuotrauka
Pradėkim nuo šio įrašo istorijos. Kai persikėleme į Langkawi salą buvom beviltiškai atsilikę su dienoraščio įrašais (buvom net nepradėję Singapūro, o jau dienas leidom Malaizijoj), tad buvo viduje apsigyveno noras pasivyti. Šis noras buvo toks stiprus, kad pradėjau rašyti įrašą apie tą einamąja dieną:
Būna gi tokių tų akimirkų. Kai esi šiek tiek pavargęs, kai nelabai kas ir beįdomu ir kai norisi tiesiog atsigulti į lovą, pamiegoti ir pailsėti. Šiandien tokia diena ir labai džiugu, kad galim taip imti ir padaryti.
Tingisi ir pasakoti kaip mieguistai šiandien kėlėmes, kaip plaukėm su nedideliu laivuku iki savo naujųjų namų Lankawi, kaip jam sušalom ir kaip sutikom labai fainą rumunų porą. Nors apie juos gal ir nesitingi. Sutikom juos taksi-mikriuke, nes važiavome ta pačia kryptimi. Amžius - gal šiek tiek virš 50 metų. Kas iš karto labai patiko, tai kad labai gerai abu kalba angliškai, labai komunikabilūs, nereikia aiškint kur ta Lietuva ir šiltai mūsų tautą laiko kaimynais. Ir turi neblogą humoro jausmą.
Vyras visą kelią palaikė pokalbį su vairuotoju ir juokais patarinėjo kur važiuoti. Taip pat bandė nusiderėti 5 vietinius pinigus, nors tie taksi-mikriukai čia važiuoja su fiksuotom kainom. Taip pat pasakojo, kad šioje saloje jis jau ketvirtą kartą. Visus buvusius kartus jis čia vyko be žmonos ir visur važiavo su dviračiu. Apskritai su dviračiu apkeliavo ne tik Malaiziją, bet ir Tailandą, Kambodžą, Vietnamą ir Laosą. Kai išgirsti tokias istorijas, jos įkvepia ir norisi pačiam kažką tokio gyvenime nuveikti.
Atvažiavus iki mūsų viešbučio padėjo išsikrauti daiktus (kurių po Georgetown'o padaugėjo gal dvigubai (nes viskas gi labai pigu po Singapūro ;D)). Paspaudėm vieni kitiem rankas, atsisveikinom ir palinkėjom sėkmės. Tikrai labai faini ir šilti žmonės!
Na o daugiau, tai vėl registracija viešbutyje, šioks tokis apylinkių patyrinėjimas (beje, čia labai visur tuščia) ir miegas, miegas, miegas... (zzz)
P.S. Ačiū "Keliaujam su vaiku", kad rekomendavo GrabTaxi programėlę (kažkas panašaus kaip Uber). Čia - Malaizijoje - ji tikrai veikia! Jeigu ne ji, turbūt būtume vakar kokias 5h valandas prasedėję McDonald's (kam aš aišku neprieštaraučiau ;D), nes kai buvom ten, užklupo labai stipri liūtis.
Ir va toks turėjo būti tas įrašas. Po jo turėjo sekti dar keli apie Langkawi salos grožį, jos paplūdimius, keistumus su parduotuvėmis (nes jos čia gan retai išsidėsčiusios) ir pan.
Turėjom sukurti ir gražų kalėdinį sveikinimą, ir ačiū dievui išėjo jį bent šiokį tokį padaryti. Planavom jį padaryti šimtą kartų gražesnį ir fainesnį, bet gyvenimas toks jau yra, kad kai kurių dalykų neišprognozuosi. Nuo pat ryto, antrąją dieną Langkawi saloj man sukilo temperatūra iki 39°C, Justei atsinaujino kosulys ir gerklės skausmai, o Oliveriui prasidėjo slogos. Žodžiu, susirgom kaip reikalas. Ir visos tos bėdos per tą nelemtą laivą, kuriuo atplaukėm į salą - jame turbūt buvo įjungti visi įmanomi oro kondicionieriai ir buvo beprotiškai šalta. Tad pamoka visam gyvenimui - kad ir kaip karšta lauke bebūtų, visada po ranka reikia turėti kažkokį šiltesnį džemperį ar pleduką užsikloti. Tik po tokių įvykių imi suprasti kodėl kai kurie vietiniai į laivą lipa su "aliaskinėm" striukėm, nors lauke +30°C :)
Na, bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. Dabar jau esam visi daugmaž pasveikę ir jaukiai laukiam 2016-ųjų :) Dar laukia vienas įrašas apie Cameron Highlands ir naujus metus pradėsim pasiviję su pasakojimais!