Diena, kai nusikėlėme šimtmečius atgal
Bilietai už 30 bath (mažiau nei 1 eur) trims (na gerai, dviems, nes Oliveriui dar viskas nemokamai) ir mes traukiny į Ajutają (Ayutthaya). Trečia klasė, dvi valandos, pilnas - vienuolių, vietinių, turistų. Dauguma traukia ten pat, į senąją sostinę. Vėjas košia pro langus čiuku čiuku, Oliveris susižavėjęs stebi veiksmą.
Martynas alkanas. Po traukinį vaikšto moteris, pardavinėjanti maistą, mes ją stebim. Vietiniai perka, valgo, gal netgi labiau tiktų žodis - 'gyvena', pavalgę ateina prie kriauklių, išsiplauna įrankius ir pan. Oliveris lūžta, kaistam susiglaudę, bet nėra ką daryt, vietų laisvų nėra. Martynas susigundo nusipirkti pavalgyti. Maisto istoriją jis norėjo papasakoti pats:
"Šiaip jau niekada nevalgau nieko autobusuose ar traukiniuose, bet tąsyk, tąsyk deja padariau išimtį. Iš pradžių iš to putplasščinio (kitaip ir nepavadinsi) indo sekėsi valgyt stebėtinai gerai, bet tada kažkaip nuslydo man ranka ir BILDINKŠT! Įvyko dydis ryžių sprogimas! Bent jau aš didesnio matęs nebuvau. (Ir tikiuos nebepamatysiu). Ryžiai buvo visur - ant manęs, ant lango, ant grindų, ant lubų, ant sėdynės, po sėdyne, ant Justės, ant Oliverio ir turbūt ant visko kas buvo per 3 metrus nuo sprogimo epicentro. Buvo šiek tiek linksma ir tikrai labai gėda ;D Kaip mes su sese dažnai pajuokaujam čia pasireiškė KIBILDŽIŲ genai, kuriuos labiausiai atspindi posakis "kur ein ten bild" ;D"
Pagaliau išlipam iš traukinio. Iškart prisistato tuk tuk vairuotojas - gidas, nusiveda prie žemėlapio ir aiškina, kad viską mums gali aprodyti. Mes skeptiški, nenorim, kad apgautų, tad pirmiausia nusprendžiam pereiti gatvę ir pavalgyti. Kavinė prie pat pagrindinės gatvės, bet maistas pagaliau visai neblogas, neįmantrus, bet skonis geras!
Valgydami apsvarstom kiek tam vairuotojui galėtume mokėti ir grįžtam derėtis. O jis nesako kainos, pirmiausia didelėm akim rodo kiek mes visko daug pamatysim, kur sustosim, paskui duoda skaityti knygutę atsiliepimų, žmonių, kurie jau pasinaudojo jo paslaugoms. Paskaitom, bet kainą vistiek norim žinoti. Prasideda derybos prašo 1200 batų, nusiderim iki 950 ( ~25 eur). Jau pradėję važiuot suprantam, kad buvo geras pasirinkimas, atstumai nemaži, aptarnavimas puikus, nuveža į vietą, laukia, būnam kiek norim, išima, įdeda Oliverio vežimą ir pan.
Ajutajoje mums labai patiko! Ir dedame į must see sąrašą. Puiki atmosfera, didžiuliai plotai griuvėsių. Mes mielai ten būtume praleidę daugiau laiko. Nebežinau kiek vietų aplankėme 5, gal 6, visos šiek tiek panašios, bet kažkuo ypatingos. Buda visur ir jos daug! Tiesa įėjimai beveik visur mokami (tačiau nebrangūs) ir neįeina į tuk tuk kainą.
Diena buvo karšta, Oliveris greitai tapo lipšnus ir murzinas, nuo jo ir mes. O kur dar arbūzas varvantis pro pirštus ir kiti maistai... Vidury kelionės vyrai nusipirko naujus marškinėlius suvenyrų kioske. ;))
Kelionės pabaigą vainikavo tradiciniai blynai! Kad gautume būtent tokių vairuotojui parodžiau youtube video. Turbūt neminėjome dar, kad su anglų kalba čia labai prastai. O toliau čiuku čiuku riedame atgal. Dvi valandos perpildytame traukiny, dar pusvalandis taxi, Oliveris vėl lūžęs, užsikeliam į kambarį ir laukiam kol atsikels.
Vakaras jau suplanuotas - kokteiliai dangoraižyje. Vėluojam bet pagaliau susitinkam su Vidmantu ir Auste, kurie Bangkoke gyvena jau metus ir dirba anglų kalbos mokytojais tajų mokykloje. Pirmiausia vakarienė, mes nealkani bet Oliveriui užsakėme žuvies, buvo labai skani, didžiulis padėklas kelių rūšių padažai, salotų dubenėlis, sultinio ir kitokių priedų. Kokia žuvis neaišku, žuvų klausime mes nieko neišmanom, bet tokio pavadinimo nebuvom girdėję. Toliau mini paklaidžiojimai beieškant lifto į sky bar. Trisdešimt aukštų kylam vos kelias sekundes, poto pereinam į kitą liftą ir dar kylam - to the top. Puiki muzika, nuostabus vaizdas, prabangi atmosfera, kokteliai po 300 - 500 bath (~8 - 15 eur) ir žinoma pokalbiai įvairiausiomis temomis.
