Diena kai apsigyvenom prie baseino

Pačios neproduktyviausios valandos kelionėje yra pats keliavimas - t.y. nusigavimas iš taško A į tašką B. Vaizdai slenkantys pro langą puikūs, bet ilgainiui monotoniškėja ir tada tik nevalingai žvilgčioji į laikrodį kas dvi minutes ir galvoji, kodėl jis taip lėtai eina. Autobusas - keltas - tuk tuk, taip vėl viskas prasidėjo ir pasibaigė, kai pasiekėme tikslą. Šįkart hotelis šiek tiek prabangesnis, sterilesnis, toliau nuo jūros, bet su baseinu. Martynas norėjo patogios aplinkos darbui, aš virtuvės ir dar būtų neblogai pusryčiai, taigi apsistojome Royal Cottage Resdence. Kaip vėliau paaiškėjo tai čekų viešbutis ir atostogautojai visi čekai. Menedžerė iškart įsimena sūnaus vardą, eidama pro šalį vis kalbina. Oliveris nedrąsus, o gal nuo to per didelio aplinkinių dėmesio pavargęs. Draugauti nenori, apsikabina mano ar tėčio koją ir pyksta. Ir tubūt turi už ką, kai kas pakalbina mes jam vis aiškinam nusišypsok, pamojuok atgal ir t.t., kiek galima. Praėjo jau tie laikai, kai šypsodavosi visada vos tik kas į jį pažiūrėdavo, jis jau suvokia save ir savo norus. Mums ramu, nebėga toli nuo mūsų.

Mūsų rutina tokia - pasidedame daiktus, einame į 7eleven parduotuvę, prisiperkam užkandžių, pakeliui dar iš vietinių nusiperkam vaisių ar kokteilių. Skrandžiai dar pilnumoj neatsigavę, tad maisto poreikis labai sintetinis. Kol suvaikštome spėja palyti ir nustoti. Prognozė neįpatinga - lietūs visą savaitę. Na bet mes jau čia, tad einam prie jūros. Žydrą koralų vandenį pakeitęs banguotas (stipriai!!) susijaukęs, su žolėmis ir dumblais jūros vanduo. Bangos stumia ir traukia, vos gali nustovėti ant kojų! Oliveris krykštauja, jam patinka, mes tikimės, kad kitomis dienomis bus geriau.

Grįžtame į namus (kaip greitai tos naujos vietos mintyse tampa namais!) ir neriame visi į baseiną. Labanakt!