Diena, kai aklimatizacijos neįveikėm
Nežinau ar teisingai suprantu žodį aklimatizacija, bet labiau tinkamo šiuo metu nesurandu. Penkios valandos išvykstant atrodė nedaug. Atsikėlėm pusę septynių ryto Lietuvos laiku, būtų visai nieko kelionės must-see sąrašui įgyvendinti, bet čia jau buvo pusę dvylikos! Kol išsiruošėm, mieste žmonės jau pietavo, o mes ieškojome pusryčių. Kadangi jau vakar vakare šiek tiek apsidairėm, grįžom į populiariąją 'Khao San Road' gatvę, nusipirkome vaisių kokteilių ir maisto gatvėje, tiesiogine to žodžio prasme ten ir pavalgėme. Kol kas taip laukto OO maisto klausimu dar nepatyrėm, tikriausiai ne tose vietose ieškom. KOL KAS. ;))
Bankokas pasirodė ne iš tų miestų, kurį pamilsti iš karto. Čia reikia laiko apsiprasti ir suprasti. Kultūrinio šoko kaip ir nepatyrėm, bet kažkas mums čia dar nelimpa. Nors ką mes galim sakyti pabuvoję čia tik vieną dieną. Šios dienos tikslas - Ocean Sea World & Lumphini park. Susitabdome taxi, sėdam ir varom!
Akvariumo reklaminiu filmukus per youtube Olveriui rodėm nuo pat tada kai įsigijom bilietus į Bankoką. O išskirtinai šią reklamą jis dievino:
Ir tikrai, Oliveris jautėsi kaip pamišęs, mojavo visoms žuvytėms iš eilės, rodė 'didelė', 'maža', kartojo KHH KHH KHH (nežinantiems: Oliverio kalba taip sako žuvytės) jautėsi, kad širdelė plaka dvigubai greičiau iš pasitenkinimo. Buvo nerealu stebėti, kaip jam čia patinka... Taigi dedu į must-see sąrašą jei esate su vaikais!
Emocijos vargina, tad nespėjus pradėti judėti link parko, mūsų didysis žuvyčių gerbėjas lūžo, ir miegojo kelias valandas! Mes spėjome nueiti į Lumphini parką, pavalgyti (šįkart visai netgi visai neblogai!), pasimėgauti saule ant suoliuko, apsukti didžiulį ratą, ir suvokti, kad tuoj tems! Mes dievinam parkus, o ypač didelius, ne veltui Vilniuje gyvename prie Vingio parko ir juokais jį vadiname savo kiemu, kai kviečiame draugus į svečius pažaisti. Šis parkas mums labai patiko, tikra atgaiva chaotiškame mieste. Neslėpsiu mums labai patinka dangoraižiai, mes tiesiog ( o ypač Martynas) dievinam juos, tad parko kaiminystėje stūgsintys didžiuliai pastatai nuteikia tikrai puikiai. Va čia mums buvo tikrai gera. Ir kitą kart kai (jei) teks lankytis Bankoke mes nusprendėm, kad hotelio ieškosime prie parko.
Po parko atgaivos judėjom į prabangųjį apsipirkinėjimo rajoną. Parduotuvės prabangios, prekių ženklų įvairiausių, mano šopoholizmo problemą šįkart nugalėjo blaivus protas – kur reiks viską susidėti, bet jei tik viskas būtų kitokiom aplinkybėm... Tad įsigijome vos keletą praktiškų daiktų. Daiktas numeris vienas, kurio mums labai pritrūko ir tiesą pasakius nesitikėjau kad taip lengvai rasim – vandens šildymo spiralė (Oliverio pienukui, praėjusią naktį laikėm po karštu tekančiu vandeniu duše, ilgai užtrukom, tad nusprendėm, kad spiralė bus švelniai tariant geresnė išeitis). Buvo brangi, net labai bragi, bet tikra vokiška kokybė!
Na ir dieną vainikuoja kelionė namo su TUK TUK. Keli staigūs posūkiai, apsisukimai vidury gatvės beprotiškame eisme, neblogas greitis, stebėtinas neužkliuvimas kamščiuose, kelio trumpinimai ir kampų kirtimai pro parduotuvių parkingus (!), karštas vėjas plaikstantis plaukus, jokių pamestų daiktų ir TAS jausmas, kai šypsaisi kaip mažas vaikas, nes tiesiog gera.
