Diena aukštyn kojom
Ir ši diena pagaliau atėjo. Planuot mes ją pradėjom dar būdami Lietuvoje, kai planavom visą kelionę. Tai buvo ta vieta, į kurią nuvykti tiesiog privalėjom. Bet apie viską iš pradžių.
Yra tokia laida, o gal ir realybės šou Amazing Race. Jos esmė gan paprasta - tai tikrų tikriausios lenktynės aplink pasaulį. Šios lenktynės vyksta maždaug taip: pradžioje startuoja virš 10 komandų po 2 narius kiekvienoje. Lenktynių metu jos gauna užuominas kur nuvykti ir nuvykusios ten kur reikia, vykdo įvairiausias užduotis ir taip keliauja po pasaulį. Lenktynės vyksta etapais ir kiekvieno etapo pabaigoje paskutinė finišavusi komanda iškrenta. Taip visas veiksmas ir vyksta, kol galų gale lieka viena komanda nugalėtoja, kuri laimi milijoną JAV dolerių! Kietai, ar ne?
Kažkiek gal ir gėda prisipažint, bet kai atradom šią laidą iškart ją taip pamilom, kad pirmą sezoną peržiūrėjom vienu ištisu žiūrėjimu nuo pietų iki kokių gal 5h ryto. Sustoti pažiūrėjus tik vieną serija buvo neįmanoma, nes šios lenktynės tiesiog užbūrė ir įtraukė. Esam tikri Amazing Race fanai, slapčia svajojam kada nors per savo gyvenimą sutikt vedėją Phil'ą ant finišavimo kilimėlio, bet, be abejo, suprantam, kad tikimybė tokiam įvykiui įvykti yra menka, tad kol kas mūsų keliai nesusikirto ;)
Taigi, apie šiandieninę vietą - apie namą aukštyn kojom - ir sužinojom iš Amazing Race - čia vyko viena iš etapo užduočių.
Užteks tų žodžių - geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą išgirsti:
Vien priėjus prie šio namo atsiranda šypsena, nes personalas šmaikštus, paslaugus ir draugiškas, o užrašai visur nuteikia pozityviai:
Tiesa, verta paminėti, kad realybėje šis apverstas namas, šiek tiek nuvylė. Taip iki galo ir neparpratom kaip fotografuoti, kad nuotraukos atrodytų kietos ir natūralios. Be to ir Oliveris buvo jau pavargęs, ir nors dar ir norėjome pabūti šiame keistame name, vardan Oliverio miego ir poilsio sėdom ant motorolerio ir važiavom iki viešbučio.
Pailsėję, pamiegoję ir su nauja energija patraukėme link antro dienos tikslo - bezdžionių kalno. Teisingiau ir nepavadinsi. Būtų tai eilinis parkas, eilinė graži ir sutvarkyta vieta, bet čia gyvena bezdžionės. Ir jų beprotiškai daug! Kur bepasisuksi - jų pilna. Ir medžiuose, ir ant kelio. Nežinau kiek tame teisybės, bet susidaro toks įspūdis, kad čia jos tiesiog gyvena savo bezdžionišką gyvenimą, natūraliai, su minimalia žmogaus įtaka. Jokių sienų, grotų ar narvų - prie bezdžionių čia gali prieit nevaržomai, gali pašnekint, paspaust joms ranką ar pabandyt paglostyt. Tiesa, vienas toks bandymas paglostyt vos nesibaigė blogai - bezdžionė nesupratusi mūsų ketinimų, puolė gintis ir vos neįkando Oliveriui į nugarą. Bet viskas gerai kas gerai baigiasi - atsipirkome tik išgasčiu.
Visur kabo užrašai, kad bezdžionių negalima maitinti, taičiau pro šalį važiavęs kažkoks uniformuotas dėdė (matyt, parko prižiūrėtojas), davė Oliveriui riešutukų bezdžionėlių pamaitinimui. Kai kurios bezdžionės iš ties naglos ir visais būdais bando gauti kuo daugiau riešutų, stumdydamos ar apšaukdamos konkurentus. Fair play taisyklės čia negalioja :)
Yra ir visai mažyčių bezdžionėlių - leliukų (Oliveriui labiausiai jos patiko, tik kad labai jau drovios):
Beje ši vieta yra visiškai nemokama ir, kiek skaičiau internete, į ją nusigauti be motorolerio ar kitos savos transporto priemonės sudėtinga, nes taksi ir tuktukai neveža, nes ale jiems neapsimoka arba jei veža tai už labai brangiai. Nu tie taksistai, kaip visada :) Ir tai tik dar kartą įrodo, kad su motoroleriu atsiveria visai kitos galimybės keliauti.
Taigi, po bezdžionių kalno, dar suspėjom nulėkti prie jūros, pagulėt šiltam sūriam vandeny, pamatyti pamestų "tapkių" medį ir atsisveikinti "ATE, ATE!" su saule.
Tai tokia buvo mūsų diena Phuket'e :)